| | (KAP, KAI) Indijoje ir visame pasaulyje paminta prie deimt met 1997 m. rugsjo 5d. mirusi Kalkutos Motina Teres. 2003 m. popieius Jonas Paulius II paskelb j palaimintja.
Artimo meils misionieri kongregacija per deimtmet nuo krjos mirties pagausjo beveik tkstaniu seser. Šiuo metu kongregacijai priklauso 4823 seserys ir 256 naujoks, dirbanios 134 alyse. Meils misionieri vyr akai priklauso apie 500 nari.
Šiai kongregacijai priklausantis Motinos Teress kanonizacijos bylos postulatorius kun. Brianas Kolodiejchukas interviu Vatikano radijui sak, kad kanonizacijos byloje trksta tik liudijimo apie jos utarimu vykus stebukl, atitinkant Banyios keliamus kriterijus. Pasak postulatoriaus, nuo 2003 m. Šventj skelbimo kongregacijai buvo pateikta daug informacijos apie jos utarimu vykusius stebuklus, deja, n vienas i j neatitiko Vatikano ir gydytoj komisijos reikalavim. Kun. B. Kolodiejchukas taip pat kalbjo apie tak, kuri kanonizacijos procesui gali turti neseniai paskelbti Motinos Teress liudijimai apie igyvent „tikjimo nakt“. Pasak kunigo, tie liudijimai nesumenkina jos ventumo, taiau padaro j dar tikresn, atskleidia iki tol nepaint jos ventumo matmen, „ie liudijimai parodo, jog ji buvo artima ne tik patiriantiems mediagin skurd, bet taip pat jauiantiems dvasin bad“. Pasak jo, jausdamasi Dievo apleista Motina Teres dalyvavo Kristaus kentjimuose.
Popieiaus nam pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa OFM Cap interviu Vatikano radijui komentavo anksiau nepublikuotus Motinos Teress laikus, paskelbtus jos kanonizacijos bylos postulatoriaus B. Kolodiejchuko redaguotoje knygoje. Popieiaus pamokslininkas pareik, kad Motina Teres labai kentjo, nejausdama Dievo buvimo, ir tai ess pozityvus enklas. Pasak jo, ateistai nekenia dl Dievo nebuvimo, o Motinai Teresei tai buvo pats baisiausias ibandymas, kur jai teko igyventi. Popieiaus pamokslininkas paaikino, jog tariamas Dievo nebuvimas yra drauge ir jo buvimas – Dievas yra, taiau jo buvimas nepatiriamas. Pasak jo, daugelis liudinink prisimena, jog Motina Teres valand valandas bdavo prie Šveniausij Sakrament, tarsi bt visikai apimta jo buvimo. „Jei sivaizduotume, koki bsen ji tuo metu igyveno, suvoktume, kad tai yra kankinyst“, – sak kapucinas pamokslininkas. Pasak kun. Cantalamessa, tai nesumenkina Motinos Teress, bet j dar labiau iauktina. Pamokslininkas gyr Motinos Teress gebjim ilaikyti slaptoje savo dvasin skausm. Jis pareik nuomon, kad tai gali bti atsiteisimas u iandien plaiai paplitus ateizm. Motina Teres igyveno Dievo nebuvim „pozityviu bdu, su tikjimu ir su Dievu“. Kun. Cantalamessa patvirtino, kad Motinos Teress tikjimo naktis neturt nieko papiktinti ar stebinti. „Tikjimo naktis yra gerai inoma krikionikosios tradicijos patirtis. Nauja ir negirdta yra tai, kokiu bdu Motina Teres j igyveno”, – sak jis ir paaikino, jog v. Kryiaus Jono „tamsioji dvasios naktis“ buvo parengiamasis laikotarpis jo galutiniam „susivienijimo“ laikotarpiui, taiau Motinos Teress atveju atrodo, kad tai buvo nuolatin bsena nuo tam tikro jos gyvenimo momento, kai ji pradjo savo didj meils darb. Pasak popieiaus pamokslininko, iandien mums ypa reikminga tai, kad ta tikjimo naktis jai buvo tokia ilga. „Tikiu, kad Motina Teres yra iniasklaidos amiaus ventoji, nes dvasios naktis apsaugojo j, neleido auktinti savs ir tapti iniasklaidos auka”, – sak popieiaus pamokslininkas. Ji mgdavo sakyti, kad gavusi didiules premijas ir giriama iniasklaidos ji nieko nejausdavusi dl to vidinio tutumo.
Šventj skelbimo kongregacijos narys kardinolas Julianas Herranzas interviu dienraiui „La Repubblica“ sak, jog didij ventj igyventi krizs momentai yra normalus dalykas ir atitinka Banyios tradicij. Tokie „silpnumo“ momentai i tikrj rodo palaimintosios Motinos Teress tikjimo didyb ir visikai nesumenkina jos ventumo. Kardinolas sak, jog Motinos Teress kanonizacijos bylos eiga nebus paveikta i laik publikacijos. Šventj skelbimo kongregacija jau buvo susipainusi su tais laikais, nagrindama beatifikacijos bylos dokumentus, dalis j buvo paskelbta 2002 m.
Anot Meils misionieri vyresniosios sesers Nirmalos Joshi, Motina Teres neabejojo Dievu ir toliau j myljo: jei kuo nors abejojama, anksiau ar vliau nustojama juo sekti. Motina Teres myljo iki mirties ir praktikai gyvendino savo maldingum.
Kardinolas Angelo Scola, pernai Vatikano dienratyje paskelbs apmstymus Motinos Teress laik tema, sak, jog jos laikai atskleidia kelet svarbi dalyk. Pirma, Motina Teres yra viena i ms ir, panaiai kaip ir mes, patyr ibandym. Kitas svarbus laik elementas – Motinos Teres, negaldama jausti Dievo buvimo, pra, kad jis jai apsireikt.
Buvs Vatikano spaudos sals direktorius Joaquinas Navarro-Vallsas sak, jog Motinos Teress laikai rodo jos igyvent tikr dvasin kani. Pasak jo, tai nenuostabu, nes ji turjo „imunitet“ banaliems ir paviriniams dalykams. Pasak Navarro Vallso, bt klaidinga svarstyti, kad Motinos Teress ypsena buvo netikra arba kad jos viea laikysena buvusi veidmainika. Jos laikai rodo, jog dvasins paangos kelyje danai tenka veikti klitis, kurios atrodo neveikiamos.
Redakciniame „New Yorks Times“ straipsnyje jzuitas kun. Jamesas Martinas SJ sak, kad u tarnyst vargingiausiems gavusi Nobelio taikos premij Motina Teres gal tik dabar pradeda savo tarnyst abejojaniam pasauliui. Pasak jzuito publicisto, Banyios kritikai naujj knyg gali pasitelkti kaip religijos veidmainikumo pavyzd, taiau bt nesusipratimas velgti Motin Teres buvus slapt ateist. Jzuitas primena, jog daugelis ventj igyveno tamsi tikjimo nakt, taiau pripasta, jog apleistumo patirtis, apie kuri rao Motina Teres, tssi iki tol negirdtai ilgai.
„Banyios inios“
katalikai.lt |
pradi
vir
